Kategorijos ‘2010.12’ archyvas
Internete stebiu naujienas apie poeto Justino Marcinkevičiaus būklę. Baisiai gaila žmogaus ir labai norisi tikėti, kad įvyks stebuklas ir viskas pasitaisys į gerą. Marcinkevičius, žiūrint pro istorinę prizmę, man visuomet asocijuojasi su nepriklausomybe, laisve, atgimimu. Būna liūdna, kai išnyksta simboliai… Ir nors ne viskas jo kūryboje man prie širdies – kai kur matau per daug patetikos, patoso, […]
Lrytas.lt skaitydama kažkokią neva labai svarbią istoriją, užmačiau nuorodą į straipsnį „A.Ditkovskytė ir P.Vanagas išsiveržė į pirmąją vietą projekte „Ledas ir liepsna““. Perskaičiau, širdelė apsidžiaugė, kad sekasi mūsų tėvynainiams. Tada įsijungiau visagalį youtube. Ir negaliu apsakyti koks pasididžiavimas apėmė, kai pamačiau, jog jie šoka ne tik už save, bet ir už visą Lietuvą. Nei Ditkovskytės, […]
Yra Aytuje tokia kavinė-baras, kodiniu pavadinimu 3,5. Veikia ji jau apie keturiolika metų, įsikūrus miesto centre ir puikiai pamenu, kai ankstyvoj jaunystėj, eidami gert pieno kokteilių į šią vietą žiūrėdavom su pagarba. Dabar patys ten einam. Ir pagarba tik išaugo. Sunku būtų įsivaizduot savaitgalį gimtam krašte be apsilankymo šičia. Unikalumas tame, kad ten ateina visi […]
Religijos klausimas visuomet veda prie diskusijų. Asmeniškai man nerūpi kuo žmonės tiki, kokius altorius pasistatę kambariuose, kokias maldas kalba iki tol, kol nepradeda to priverstinai kišti kitiems. Todėl visoms davatkėlėms bekeliant antakius ir traukiant iš užančių rožončius per žinias matant tokį reportažą, aš išreiškiu didžią pagarbą D. Grybauskaitei, kad vizito Vatikane metu neįsivėlė į religinį […]
Visuomet tikėjau, kad kur jau kur, bet universitete akademinė bendruomenė yra prieš šablonišką mąstymą. Dabar supratau, kad mano idealizmas buvo kiek aukščiau ribų. Aišku, absoliutinti negalima, visuomet yra išimčių, džiaugiuosi, kad teko susidurti su jomis. Bet išmokau vieną pamoką – jei nesistengdamas gali įsisprausti į rėmus, stengtis ir bandyti kažką daryti kitaip nėra prasmės. Nes […]
