Asmeninė iškrovos terpė

Man visada patiko H. Radausko eilėraščiai. Labiausiai mylėjau Mačernį, tokį tragiškai liūdną, bet patiko Radauskas. Ir vat šiandien, kai pagalvojau, ką gero išvis veikiu, būtent H.R. žodžiai iš „Dainos gimimo“ buvo nr 1.

Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,

Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos

Čia turbūt dėl to, kad eilėraščiai yra jau toks dalykas, kad ima ir pataiko. O dabar tikrai norėčiau bent po padoriai apsnigtu medžiu pasėdėt.

Ai. Alytuj yra toks Vidzgirio miškas, internetai sako, kad jau rado žmonės žibučių ten. Normalu.