Kas čia rašo?
So so let me introduce myself :)
Esu Agnė, jau atšventusi savo paskutinį nioliktą gimtadienį (suprask – devynioliktą); dėl aukšto mokslo siekiamybės migravusi iš Dzūkijos sostinės į visos Lietuvos širdį ir jau pamažu pripratinusi Vilnių prie savęs, o save prie Vilniaus. Šviečiuosi Vilniaus universitete, Komunikacijos fakultete, bandydama perkrimsti informologijos ypatumus. Vis dar išgirstu klausimus, kas čia per specialybė, bet pernelyg nepykstu, nes ir pati vis dar bandau susigaudyti. Tėvai, spėju, nelabai supranta, bet jau nebeklausia, vyresni giminaičiai tuo labiau, bet jau yra tvirtai įsitikinę, kad susigadinau gyvenimą, nes nestojau į teisę, politiką ar ekonomiką.
Nuo 2008 iki 2010 rašiau blog’ą labai skambiu pavadinimu Aš atėjau.Dvyliktoje klasėje atsirado milijonai kitų laiko ėdikų, todėlšią pramogą apleidau. O vėliau pasidarė per sudėtinga sugrįžt – daug lengviau pasirodė pradėti viską iš naujo.
Iš tikrųjų pagrindinis akstinas, kodėl vėl pradėjau rašyti viešai buvo pyktis dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Nusibodo kankintaplinkinius, atrodė, jog niekas manęs nesupranta ir t.t., todėl susikūriau sau kitą erdvę – asmeninę iškrovos terpę. Nežinau, ar kas nors mane čia suprato, bet bent jau vėl užsikabinau (nors ir nereguliariai) pildyti blog’ą.Rašau aš tik apie tai, kas man įdomu, ką patiriu, nemanau, kad turiu gabumų veltis į viešas diskusijas, todėl visiems sakau, kad tai man neįdomu. Niekada antrą kartą neskaitau, ką parašiau, todėl tekstai turbūt yra tokie so so, bet man atrodo, kad jau kartą užrašyti žodžiai tau nepriklauso ir jų skaitymas yra tarsi kalbėjimas su savo antrininku ( taip, kolega, man viskas gerai su psichika, tiesiog aš šiaip įdomesnė). Kada nors bus įdomu, sukaupus savo valią, perskaityti viską, ką esu parašius, bet ta diena dar už kalnų.
Man patinka juodas humoras, ironija, bet tai nereiškia, kad neapsiašaroju pamačius liūdną (arba labai gražią) sceną pokvailiame filme. Savo noru žiūriu reklamas ir net turiu mažą mažą viltį, kad kada nors mano gyvenimas bus susietas su šia sritimi. Skaitau knygas, bet ne tiek daug, kiek norėčiau. Mėgstu alų. Man atrodo, kad tiems, kurie manęs nepažįsta esu panaši į pasikėlusią, kažin ką įsivazidinusią kvailę, nes nesu iš tų, kurie su pirmą kartą sutiktais žmonėmis iš karto elgiasi laisvai (nors būna ir taip, retokai, bet tie asmenys dar ir dabar mano gyvenime). Nuoširdžiai viliuosi, kad tie, kurie mane pažįsta, taip negalvoja. Ir dar nuoširdžiau tikiuosi, kad kada nors baigsis liūdesys dėl to, ko nepadariau stabdoma savo vidinių blokadų. Esu už pozityvų mąstymą. Ne visada pavyksta jį išlaikyti, bet aš labai labai labai stengiuosi. Tikiu svajonėm,tikiu laisve, tikiu draugyste, tikiu meile, tikiu savimi ir kiekvienu. :)
That’s me. Malonu susipažinti :)