Informologija (II/VIII)

O, kaip bėga metai kažkas dainavo kažkokioje dainoje. Bėga bėga. Atrodo, jog visai neseniai rašiau savo įspūdžius po pirmo semestro, pirmos sesijos universitete, o va jau ir antra pasibaigė, jau ir visas pirmas kursas kaip vanduo nutekėjo. Kažkas naujo išmokta, nemenkas skaičius nemiegotų naktų prieš atsiskaitymus praleista, keiksmų nemažai išlieta, bet va pasibaigė. Antras semestras pasižymi tuo, kad nesijauti fakultete kaip iš medžio iškritęs ir pasaulyje nesiorientuojantis paukščiukas, jau esi šiek tiek apsiplunksnavęs, žinai kas ir kur. Žodžiu, pradedi išauginėti iš fukso rūbo, o tas kelia nemažai džiaugsmo. Šeima ir draugai jau nebeklausia, kas yra informologiją, tai irgi jau šis bei tas, dabar net lengvai nustembi, šitą klausimą išgirdus.  Pažanga!

Kalbant apie mokslus, semestro pradžioje atrodė, jog bus sunkiau. Informacinės ir komunikacinės technologijos, informacijos vadyba, makroekonomika skambėjo baisokai, bet labai ilgų ir aštrių dantų nerodė. Čia, aišku, mano asmeninė nuomonė, bet kažkaip panašu, jog ir didžiajai daliai taip pat.

Tai va. Ekonomikos teorija (makroekonomika). Dėstytojas tas pats, kaip ir pirmajame semestre ir rašymo apimtis tokia pati. Semestro viduryje jis kažkodėl mums davė konspektus su visa medžiaga, galvojom, gal kur nors išvažiuos. Neišvažiavo. Nepaisant to, kad turėjom lyg ir viską, ką reikia mokėt, kiekvienos paskaitos metu rašėmės papildymus, kurie gal ir nebuvo tokio ilgio, kaip konspektai praėjusį semestrą (~8-10psl), bet irgi nemenki  (~6). Buvo prisakyta, jog į paskaitas eit būtina, nes egzamine klaus iš tų papildymų. Dabar gerai pagalvojus, net nežinau ar buvo tų ekstra klausimų per egzaminą, galbūt. Iš esmės, reikia turėt gerus kursiokus (arba bent vieną stropesnį), kurie dalinasi džiaugsmais, liūdesiais ir konspektais.  Seminarų lankymas privalomas, vienos kursiokės net norėjo neprileist prie egzamino, bet čia jau dėl dėstytojo kaltės, nes jis sumainė savaites, o jai nesusiderino su darbu, bet po to prileido. Visi vis dar sėdėdavo didžioj baimėj, kad tik nepaklaustų.  Makroekonomika, nuo mikro skiriasi tuo, kad nagrinėjama jau visos valstybes mastu, mokėmės apie visuminę paklausą/pasiūlą, bankininkystę, centrinį banką, nedarbą, infliaciją, tarptautinę prekybą ir tarptautinę pinigų sistemą etc. Galiu pasakyti, kad tikrai įdomu, o jei dar prisiverstum labiau pasigilinti, tai išvis milijonai įdomybių prieš akis atsivertų.Pamatai, kokia vis dėlto sumautai kvaila yra Lietuvos ekonominė politika (tiksliau jos išvis kaip nėra), kokie kvaili sprendimai priimami, subyra nusistovėję stereotipai, kad ir pvz apie tai, jog šalims visada naudinga tai, jog valiuta stiprėja kitų atžvilgiu ir t.t. Dėstytojas vienas geriausių ekonomikos specialistų šalyje, reikia tikėtis, kad ir toliau neapleis komfako.  Buvo sunku, įtempta, bet naudinga.

Anglų kalba irgi buvo pas tą pačią dėstytoją, kaip ir praėjusį semestrą. Nei dėstytojas, nei mano lankomumas nepasikeitė, tik šį semestrą gilinomės į temą, kuri man yra labai prie širdies – marketingą (rinkodarą). Didieji darbai, kuriuos turėjome atlikti buvo radijo reklamos įrašymas ir prezentacija. Radijo reklamą darėme keturios, ryte, apsimiegoję, tai nusprendėm,kad geriausia, ką galima padaryti, yra dainavimas (o, ironija), tad įkūrėm vestuvių muzikančių grupę Love Hurts ir net iš tikrųjų dainavom. Taigi, buvo tikrai smagu, nors iš pradžių atrodė, kad neįmanoma. Prezentacijas darėme irgi iš marketingo temos, kas kam įdomu, tai buvo daug daug visko, aš pati kalbėjau apie partizaninę rinkodarą, dar vieną mane labai vežantį dalyką. Šį semestrą didysis skirtumas tame, jog anglų įvertinimas nėra įskaita, o jau egzamino pažymys. Pagal planą, egzaminas turėjo susidėti iš dviejų dalių – rašto/klausymo ir kalbėjimo. Pirmoje dalyje buvo trys klausymo pratimai (kai kurie vos ne C lygio), lyg ir keturios skaitymo užduotys ir summary rašymas. Kadangi, kaip ir minėjau, mano lankomumas anglų paskaitose buvo so-so, summary rašiau pirmą ir paskutinį kartą. Su antra dalimi gavosi kažkokia komedija. Pagal idėją turėjom pasiruošti kalbėti iš visų metų medžiagos, o bet tačiau, kalbėjo tik tie, kuriems netiko pažymys. Aš gavau 8, jei būčiau dažniau pagerbusi savo apsilankymu ir maloniau su ja kalbėjus (nes ji manęs žiauriai nemėgo), gal būčiau gavusi ir daugiau. Bet net nebuvo mintelės, kad aš dar vienam kabinete su ja ilgiau sėdėt galėčiau, tai iš didelės antros dalies, kai reikėjo ruoštis kalbėt ir kalbėt , mano anglų egzaminas baigėsi po 1,5 min.

Informacijos vadyba man išsiskyrė tuo, kad nebuvo nė vienoj paskaitoj, kadangi laikas dubliavosi su laisvojo ir aš nusprendžiau, kad man bus naudingiau mokytis vokiečių, negu klausyt monotoniškai pasakojamos teorijos. Pasirodo, neklydau. Į tarpinį ėjau va bank, maniau, jeigu susimausiu, tuomet kažkaip reiks keist laiko dėliojimą, bet kai tokiomis sąlygomis gauni 9,3, supranti, kad gal ir nieko nepraleidau. Seminarų lankomumas privalomas, balas rašomas už aktyvumą (5 klausimai per semestrą 1 balas) ir, kaip netikėta, prezentaciją. Mes su kambarioke darėm darbą apie informacijos vadybininko naudą/žalą, viską, savaime suprantama skaitėm paskutinę minutę, įdėjom kažkokį kvailai išverstą testą, filmukų iš youtube ir, kažkokiu stebuklingu būdu, gavom aukščiausius įvertinimus. Į egzaminą ėjom atšventę draugės pirmą algą, gėrę  7:30 alaus, ir gavom po 7 su galu. Galutinis rezultatas buvo 8, bet jei būčiau per seminarus bandžius kitus suvartinėt klausimais, gal ir iki 9 būtų ištempę. Žodžiu, IV išmokt reikia gero kursioko su gerais konspektais ir lengvo požiūrio į darbą, nes nėra nieko, ko nerastum vadovėliuose, o viskas vis tiek iš galvos sekančią dieną išgaruoja.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=TbzQvswrOTw[/youtube]

Informacinės ir komunikacinės technologijos. Čia prasideda humoro klubas. Jau skundžiausi, kad dėstytojo vertinimo sistemos niekas nesupranta, kaip ir apskirtai nesupranta, ką išvis per seminarus/paskaitas veikia :D Pamenu, rugsėjo 1 tai baisiai išsigandom, kai pamatėm dėstytoją, kažkoks piktas jis atrodė mum, o dar studijų programos vadovas, tai per šį semestrą taip nuomonė pasikeitė, kad net nekiltų mintelės gąsdintis. Pirmas rimtas darbas, kurį nuveikėm, buvo savo svetainės sukūrimas (mano pokreivis darbas). Čia galiu sakyti, jog kažką išmokau, nes anksčiau man visi HTML, CSS, PHP buvo gili bedugnė, daabr bent jau šiokį tokį elementarų supratimą turiu. Dar reikėjo padaryt excel projektą ir duomenų bazę su access‘u, čia ir buvo neaiškumų, bet kažką ten padariau. Kažkaip stebuklingai iš kaupiamųjų balų pas mane buvo daugiausia, čia spėju dėl to, kad visą semestrą per seminarus aš su juo daug kalbėdavausi, klausdavau visko, nors po to vis tiek viską googlint reikėjo, nes dar nežinau, ar esu sutikusi žmogų, kuris taip nieko nepasako kalbėdamas. Per egzaminą išvis buvo įdomybės,  turėjau 8,3, prieinu, sako tai 9 yra, ar gana, sakau ne,tai parodyk solver kaip veikia excely (what na???), pagooglinau, kažką ten pakalbėjau ir 10 parašė. Žodžiu, su IKT liūdna nebus, o ypač žinant, jog dar keli semestrai kartu su šiuo dėstytoju laukia.

Pasirenkamasis dalykas fizikinis pasaulio įvaizdis. Mokslas apie kosmosą tiesiogine šio žodžio prasme. Na, dar mikro pasaulį ir visa kita, kas susiję su fizika. Renkantis šitą reikalą, reikia turėt gerus fizikos pagrindus, jog suprastum kas ir kaip, nes kitu atveju š ten išmoksi. Aš buvau prie to kito atvejo. Labai įdomu ten viskas, bet aš tam per buka.  O dėstytojas tai vienas kompetetingiausių žmonių visam VU, tiek patirties turintis ir labai kvailas jausmas, kai jis pasakoja pasakoja pasakoja, tada laukia klausimų, o niekas jų neturi, nes niekas nesuprato, apie ką čia buvo.  Tie, kurie rinkosi sociologiją, turėjo padaryti neįprastos situacijos simuliaciją ir ją nufilmuoti,per egzaminą rašė esė, tai kažkaip nežinau, ar gailiuosi, jog pasiėmiau FPĮ :). Egzaminas buvo kažkur gegužės vidury, iš dviejų klausimų, dar balą sudarė lankomumas, bet ten irgi vieni už kitus pasirašinėjom, problemyčių ties šiuo klausimu nėra. Gavau 8, išmokau tai 0 (šitą supratau ką tik, šiek tiek liūdna pasidarė).

Laisvasis dalykas vokiečių kalba. Pirmą semestrą galvodama, ką rinktis iš laisvųjų labai ilgai svarsčiau. Anksčiau kaip ir buvau įsitikinus, kad reikia gerinti rusų kalbos žinias, bet vieną dieną sėdėdama sumąsčiau, kad noriu mokytis kažką naujo. Prancūzų atrodė (ir atrodo) ryškiai per sudėtinga, ispanų ir italų kažkaip galima ir kitaip mokytis, tad liko skandinavai ir vokiečiai. Kažkaip gavosi, jog mokytis pradėjau tuomet, kai buvo atidaryta Vokietijos darbo rinka, bet ne, čia tikrai jokių tokių užmačių nebuvo. Juokinga tai, kad mokykloje bendraklasius, kurie mokėsi ne rusų, visuomet vadinau fricais, dabar viskas sugrįžo atgalios man :). Dėstytoja buvo gera, tokia šiek tiek palėtinta, bet nieko. Mokėmės iš gražių spalvotų knygų, iš panašių anglų kalbą mokosi antrokė mano sesė. Jog labai daug išmokau, negaliu pasakyt, bet nepasiklysčiau ir pavalgyčiau, o kalba jau toks dalykas, kad reikia nuolat tobulint, vasarą važiuojam pas vokiečius, tai mažu pavyks pašprechint. O ir nuo rudens tęsiu šitą reikaliuką. Laisvasis dalykas gerai tuo, kad jo pažymys nesiskaičiuoja į bendrą vidurkį, tai svarbu gaut penkis ar įskaitą, kad skolos neliktų, o VU gi neblogų dalykų pasiūlyt gali.

Tai va, čia taip plius minus atrodė mano antras semestras universitete. Čia rezultatai, į stipendiją kažkaip nebandau pretenduot, tai tokie balai patenkina labiau negu maksimaliai, nors, aišku, visuomet galima galvot, kad galėjo būt ir geriau, nes tikrai galėjo, bet tai KOKS SKIRTUMAS?:D

 

Kalbant apie po universitetinę veiklą, tai pavasario semestre pasijautė sužydėjimas, nes po pirmo tai tikrai galvojau, jog mirsiu nuo to nieko neveikimo, ypač, kai mokykliniais laikais nebūdavo ramių savaičių. Tai per šituos mėnesius pasavanoriavau Login’e, įstojau į fakulteto studentų mokslinę draugiją, tapau jos rinkodaros srities koordinatore (laukiu naujų veidų rudenį savo komandoj:) (apie SMD reikėtų atskiro įrašo, visi kažkaip to žodžio mokslinė bijo, bet kad nėra ko, tokie faini žmonės ten, ką veikt yra, o va kitą savaitę kartu į Vokietiją važiuojam, mokslo semtis ir Lietuvą iš gražios pusės parodyt tarptautinėj studentų stovykloj) ir, kaip ir labai norėjau, pradėjau dirbti, todėl šito įrašo gamyba ir užsitęsė visą mėnesį.

All in all, praėjus metams, galiu drąsiai sakyt, kad nesigailiu čia įstojus. Ateitis gal kiek ir miglotai atrodo, bet nesigailiu. Tiems, kurie nori daug mokytis, kalt ir nematyt gyvenimo, čia stot nerekomenduoju – smarkiai nusivilsit. Jei tik kyla klausimukų, aš visada pasiruošus, arba čia, arba e-mail, arba FB atsakyt.  Tikiuosi, kad su kuo nors, skaičiusiu šį įrašą, rudenį susimojuosim KF koridoriuose.

Komentavimo galimybė šiame įraše yra išjungta.
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos