Asmeninė iškrovos terpė

Tai va, praėjo pirmas gyvenime semestras universitete, pasibaigė pirmoji sesija, tad šia gražia ir reikšminga proga noriu pasidalinti patirtimi ką, kaip ir su kuo veikėm šį pusmetį. Gal kam nors tai padės apsispręsti (ne)stoti čia pat, nes pamenu, kai pati ieškodama stojimo variantų apie informologiją radau beveik nieko ir bene vienintelis normalus šaltinis buvo forumas studijos.lt, kur būsimas kuratorius labai nuoširdžiai atsakinėjo į pateiktus klausimus.

Pirmas dalykas su kuriuo reikia susitaikyti pasirinkus informologo kelią yra maždaug tokio pobūdžio dialogai su giminėm, draugais etc.:

-Tai kur įstojai? -Informologiją. -Info ką? Čia kažkas su informatika? -Ne, čia su informacija. -O tai apie ką čia maždaug? -Tai reklama, marketingas etc. Aiškiau? -EEE, ne.

Pastebėjau, kad yra dvi žmonių grupės: tie, kuriems su šiuo mokslu yra tekę susidurt tiesiogiai (patys studijavo, studijuoja draugai ir t.t.) ir tie, kurie nieko apie šitą reikalą nežino (tokių,aišku,daug daug daugiau).  Jokių tarpinių variantų. Ai, dar reikia nusiteikti, kad rašant kompiuteris visada pavingiuoja žodį „informologija“ raudonai. Motyvuoja.   Reikia susitaikyti dar ir su tuo, kad iš tikrųjų ir pats nelabai tiksliai žinai, kas būsi užaugęs, nes čia ne teisė, medicina ar politika, kur viskas įsprausta į rėmus. Tai šitos studijų programos didysis pliusas ir minusas .

Dalykai, kuriuos mokėmės pirmo semestro metu, tikrai nenuvargino ir nenukankino.  Bet! Reikia stiprokos valios, kad nepradėtum tuo piktnaudžiauti ir neišsileistum į nieko neveikimo lankas, o geriausias būdas to išvengti –  susirasti kokią nors popaskaitinę veiklą, kad tas krūvio nebuvimas neperaugtų į smaugiantį neturėjimą ką veikt, kai jauti, kad jau ne tik stovi vietoje, bet ir pradedi regresuot. Aišku, galima papildomai gilintis į dalykus, nes literatūros sąrašų gavom pakankamai, bet kam save kamuot, jei gali prasisukt ir neskaičius?

Taigi, pirmasis dalykas, iš kurio turėjome atsiskaityti studijų įvadas. Ir atsiskaitėm ne sesijos metu, o daug anksčiau – rugsėjo gale ar spalio pradžioje, dabar gerai nepamenu. Pirmas dvi savaites ketvirtadieniais ir penktadieniais visi pirmakursiai turėjome bendras paskaitas,  kurias vedė šeši dėstytojai. Temos labai įvairios – nuo mokslo sampratos iki VU istorijos, nuo studijų struktūros iki rašto darbų metodikos. Žodžiu, visko daug. Ir testui reikėjo mokytis DAUG. Pavardės, datos, mokslinių darbo rašymo metodika – atrodo daug dalykų, kurių visiškai nereikia, teko susifarširuoti į dar rudeninio vėjo blaškomas smegenis. Visi buvom išprusę, žinojom kaip atrodo bet kurios VU senųjų salių skliautai, kas pavaizduota ant bažnyčios bokštų, kaip reikia pasiimti knygą iš bibliotekos etc. Dabar kažin ar kas ką atsimena. Testas buvo laimės reikalas, viskas priklausė kokius klausimus sugeneruos sistema. Asmeniškai man pasisekė. Testo įvertinimas sudarė pusę galutinio pažymio. Kita pusė – darbas seminarų metu. Čia jau dirbom tik su viena dėstytoja, kas antrą savaitę. Matėsi, kad tas žmogus supranta studentus ir iš visos širdies nori ko geriausio, todėl į tuos užsiėmimus ėjom su malonumu. Ir dėstytoja mus gyrė – sakėm esam viena geriausių grupių, nes klausom ir  lankom. Žodžiu, viskas gerai. O pažymius gavom už bibliografinio sąrašo sudarymą ir elektroninių išteklių, prieinamų iš VU bibliotekos puslapio, pristatymą. Tie, kurie norėjo pasikelti pažymį dar rašė mokslinį esė, bet net nežinau, ar tokių rašytojų buvo.

Vadybos teorija. Pradėjom nuo vadybos evoliucijos, baigėm personalo valdymu. Kadangi vadyba būdavo pirma paskaita pirmadieniais, kartais būdavo pernelyg sudėtinga pakilti iš patalų, tačiau jau per pirmą paskaitą gavom viso kurso santrauka, kur dėstytoja buvo surašiusi esminius dalykus, taip pat visuomet atsiųsdavo ppt prezentacijas, kurias naudojo paskaitų metu, todėl problemų ruošiantis atsiskaitymui kaip ir nebuvo. Galutinis pažymys susidėjo iš dviejų tarpinių atsiskaitymų ir egzamino balų vidurkio. Tačiau egzaminas buvo toks pats kaip ir tarpiniai – penki atviri ir penki uždari klausimai, todėl net ir per daug nepersistengę visi turėjo neblogus balus. Per vadybos teorijos seminarą lankymas kaip ir nebuvo griežtai prižiūrimas, tačiau eiti būdavo visai verta. Pamenu, per patį pirmą seminarą darėm savo vizitines korteles – ant didelių lapų klijavom iškarpas iš žurnalų, piešėm ir prisistatinėjom. Kitų seminarų metu viskas buvo jau kiek ir rimčiau, tačiau didžiąją dalį sudarė įvairių asmenybės testų darymas, kas buvo bent jau man tikrai įdomu. Dar susiskirstę grupėmis darėme pristatymus apie įvairias vadybos rūšis – lietuvišką, japonišką, Vakarų Europos etc. Aš buvau toje grupėje, kuriai teko laimė kalbėti amerikietišką vadybą, ko dėka visai praplėčiau savo horizontus. Kalbant apie dėstytoją, mano akimis žiūrint, geriausias jai tinkantis apibūdinimas – šviesus žmogus. Gal nė karto nebuvo pakėlusi balso, kartais šiek tiek priplaukusi, bet, matosi, tikrai norinti, kad kažkas liktų studentų galvelėse, todėl ji nusipelno tik pačių geriausių žodžių.

Ekonomikos teorija (mikroekonomika). Ne, išsigąsti nereikia, čia jokiais įmantriais skaičiavimais užsiiminėti nereikia.Ištikrųjų, tai ir elementarius skaičiavimus aplenkėm, nes teorija yra teorija. Vienas dalykas, kuriam reikia pasiruošti – tai rašymas. Per vieną paskaitą prisižymėdavom +/- 7 puslapius informacijos. Ir tokiu vos ne meniniu stiliumi. Svarbiausia, kad beveik viską dėstytojas diktuodavo iš atminties, tad kaip ir nereikia stebėtis, kad seminarų metu jis žinodavo, ko nebūdavo paskaitoje, nors paskaitos būdavo srautinės o t.y. 100+ studentų. Seminarai visiems buvo didis išbandymas, visi būdavo kaip ant adatų, nes neduokdie paklaus ko nors, o jo klausimai būdavo tokie gan sukti ir nežinodavai, ko jis iš tikrųjų klausia. Šiaip atsakinėjimas/klausinėjimas (protingų klausimų) seminaro metu turėjo pridėti kažkiek balų prie egzamino, bet kadangi visi sėdėdavo kaip prikrovę į kelnes, niekas nieko taip ir nenusinešė. Egzamino sunkumas buvo tame, kad neturėjom jokių tarpinių, o tai reiškia, kad viso semestro medžiagą, kurios buvo DAUG, reikėjo į galvą sukišti per vieną naktį. Su kambarioke lipom sienom, keikėmės įmantriausiais žodžiais ir nežinia kiek cigarečių surūkėm, kad tik nereikėtų būt toje pačioje patalpoje kaip ir konspektai. Egzaminą sudarė dvylika uždarų klausimų, man fortūna kažkodėl buvo išsišiepus, gavau visai nesudėtingą grupę ir šiandien informacinėje sistemoje užtikau ekonomikos devynetą (dance).

Anglų kalba. Į universitetą reikia eiti jau mokant anglų kalbą, nes niekas su gramatikom ir kitais panašiais dalykais ten jau nebežaidžia.  Visą laiką koncentravomės į verslo anglų kalbą, ypač terminologiją. Šitas reikalas man visai patiko, nes anksčiau nežinojau, ką reiškia CEO, o dabar žinau daug ir tikrai naudingų dalykų. Pirmame semestre anglų egzamino nėra, gavom tik įskaitas, tačiau šiokių tokių atsiskaitymų buvo. Kažkur vidury semestro rašėm atsiskaitymą iš terminų ir sąvokų, pabaigoje tokį  kaip ir egzamininio pobūdžio testą su klausymu, skaitymu, bet kaip ir didžiausias darbas šį semestrą buvo pristatymų apie pasirinktą kompaniją ruošimas.  Reikėjo pakalbėt apie istoriją, produkciją, būtinai įtraukti kokį nors grafiką. Pristatymai buvo labai skirtingi – nuo AVON iki Apple, nuo Lacoste iki Nike ir t.t. Aš pati kalbėjau apie reklamos agentūrą Ogilvy&Mather ir dabar jaučiuosi labai daug apie juos žinanti.  Dėstytoja pasitaikė tokia labai savotiška. Vyresni kolegos jau buvo perspėję, kad jos vertinimas gali labai priklausyti nuo asmeninių simpatijų/antipatijų. Mes pajuokaudavom, kad ji turi trigubą jėgą: yra šviesiaplaukė, pavardės galūnė -ūtė, o vardas kaip pagrindinės V. Nabokovo romano herojės. Aš visą semestrą buvau įsitikinus, kad ji nelabai palankiai į mane žiūri, nes dažnai įvykdavo taip, kad paskaitą pramiegodavau arba šiaip nebuvau linkus pasilaikyti savo nuomonę sau, bet per paskutinę paskaitą ji mane nustebino, kai pasakė, kad jeigu pasistengsiu, tai per egzaminą antram pusmetyje galiu net aukščiausią įvertinimą turėti. Taigi, moralas – reikia būti savimi ir tada bus viskas gerai.

Aukštoji matematika. Daugeliui kyla labai natūralus klausimas WTF, jeigu stojant nereikia nei metinio matematikos pažymio, nei, tuo labiau, egzamino rezultato.  Bet yra kaip yra,  pasirodo reikia lavinti savo mąstymą net tais dalykai, kurių visiškai nesupranti. Gal ir išlavėsi. Apie matematiką negaliu kalbėti daug, kadangi tas paskaitas dažniausiai aplenkdavau (na, nedažniausiai – beveik visada). Buvo du atsiskaitymai – vienas iš matricų, kitas  – iš vektorių. Vektorių temoj buvau tik pačioje pirmoje paskaitoje ir tada dėstytojas atskleidė tiesą, kad svarbiausia šitoje temoje – nenusiminti.  O geriausia nenusiminti sekasi nebūnant ten, kur yra vektoriai. Egzaminas buvo iš vektorių ir matricų mišinio. Svarbiausia, ką reikia turėti –  tvarkingi užrašai ir paslaugūs kolegos, kurie pasidalina savo išmintimi, tada neišlaikyti, nors su matematika ir nėra labai pakeliui, beveik neįmanoma.

Komunikacijos ir informacijos istorija. Vienas iš dviejų dalykų, kurie jau kaip ir labiau susiję su pačiomis studijomis.  Buvo vienas tarpinis atsiskaitymas, į kurį įėjo temos apie komunikacijos ir informacijos sampratą, kalbos istoriją, rašto istoriją, spaudos istoriją ir laikraščių istoriją. Atsiskaitymo pažymys sudarė 30% galutinio vertinimo, 40% sudarė egzaminas iš telegrafo, naujienų agentūrų, telefono, radijo, televizijos ir interneto istorijos. Likusius procentus gavome už pristatymą, kurio temą išsitraukėm pirmos paskaitos metu. Mums teko laimė pasiruošti pristatyti politinės komunikacijos istoriją (kitos temos buvo apie serialų, kino, muzikos industrijos, kompiuterinių žaidimų ir t.t. istorijas). Ruošėmės, kaip visada, paskutinę naktį, bet kaip ir įtikom (spėjom, kad dėl to, jog prie naudotos literatūros paminėjom pačio dėstytojo darbą politinės komunikacijos tema). Dėstytojas kaip ir nebuvo blogas, iš esmės net tikrai visai nieko, bet visus labai pykdė tas faktas, kad reikia eiti į paskaitas ir konspektuoti viską, kadangi jokių minčių apie skaidrių atsiuntimą iš jo pusės nebuvo. Bet viskas gerai, kas gerai ir aš net labai rimtai svarstau pas jį rašyti pirmą kursinį.

Komunikacijos įgūdžiai. Lankyti komunikacijos įgūdžių paskaitas nebuvo gyvybės ar mirties svarbos, kadangi visą medžiagą gaudavome į savo el. paštus, o ir šiaip būdavo ankstų ankstybės, tačiau šio dalyko seminarai jau būdavo būtinybė.  O per seminarus išmokom tikrai naudingų dalykų  – kaip teisingai rašyti CV, motyvacinį laišką, kaip ruoštis darbo pokalbiui, kurti argumentų kalbą ar daryti tvarkingas ppt prezentacijas ir dar daug daug visko. Pažymius per seminarą gavome už viešosios kalbos sakymą, ppt pristatymą(technine ir  viešojo kalbėjimo puse) ir kursinio darbo planą ( šitas darbas sukėlė daaug pykčio, nes neišsinagrinėjus literatūros ir dar nesiruošiant rašyti jokio kursinio, tokia užduotis atrodo ot ot). Seminarų pažymys sudarė 30% galutinio, 30% sudarė ir tarpinis (komunikacijos, komunikacijos įgūdžių ir komunikacinės kompetencijos samprata, klausymo procesas, žodinė komunikacija), o 40% – galutinis egzaminas (nežodinė komunikacija, lytis ir komunikacija, nežodinė komunikacija ir lytis, efektyvi komunikacija). Atsiskaitymų didžioji bėda buvo tame, kad reikėjo viską iškalti, kas buvo skaidrėse, nes jeigu parašyta penkiolika komunikacijos barjerų, tai jų tiek ir reikia pažymėt per atsiskaitymą. Šitas reikalas žudė.  Pati dėstytoja iš pradžių atrodžiusi rūstumo viršūnė, vėliau įgavo visai žmogišką pavidalą, ir nors kartais per seminarus migdydavo, bet galiu sakyti, kad šitas dalykas man visai patiko.

All in all, per pirmą semestrą ir išsimiegojau, ir ant pirštų pūslių neužsidėjau, ir dar visai nemažai sužinojau. Informacinė sistema rodo, kad vidurkis 8,67, aišku galėjo būti ir geriau,  dabar stengsiuosi pasistengti ir kitą semestrą ištraukti bent iki devyneto. O kitą semestrą laukia anglų kalba, ekonomikos teorija (makroekonomika), informacijos vadyba, informacinės ir komunikacinės technologijos (žiniatinklis ir biuro technologijos), fizikinis pasaulio įvaizdis (pasirenkamasis dalykas) ir vokiečių kalba ( laisvasis dalykas).

To be continued…