Asmeninė iškrovos terpė

Praėjusi savaitė buvo didis išbandymas kojoms, rankoms, kepenims ir smegenims. Visų pirma – išleistuvės.  Pasirodo, kad 10 cm kulnai tokią karštą dieną yra neįveikiamas išbandymas, ypač, kai šoki non stop iki paryčių, o po to dar eini kalnais pasitikti saulės.  Tačiau viskas buvo nepamirštama, jau vien dėl žinojimo, kad tai paskutinis kartas, kai matai didžiąją dalį žmonių. Smagu  ir tai, kad oficialiosios dalies metu buvau įvertinta už tai, kad per paskutiniuosius metus atidaviau visą širdį mokyklai – gavau itin mažo tiražo jubiliejui (90) skitą mokyklos istoriją ir padėka už  mokyklos vardo garsinimą,o  visų smagiausia, kad padėką gavo ir mano tėvai (iki šių metų mokykloj tokios tradicijos nebuvo :). Nuotaiką ir fotografijas kiek gadino tai, kad į rankas negavau atestato,  o tik žalią rezultatų lapą su užrašu „pavyzdys“  – tiesos paieškos daro savo. Laidoj buvo 12 „raudonų“ ir 15 „žalių“ atestatų – tai pats geriausias įrodymas, kad kas jau kas, bet mėgstame būti išskirtiniai. Turbūt ne veltui organizatorius po visko sakė, kad tokių abiturientų dar nėra matęs. Blogąja prasme :D

Ketvirtadienis išsibraukė iš gyvenimo. Vakarop šiaip ne taip pavyko atsikelti, nes reikėjo susipakuoti turtą savaitgaliui (ką šiaip ne taip pavyko padaryti ~3h). O penktadienį anksti ryte, vis dar mirtinai skaudant kojoms, prasidėjo tai, ko laukėm seniai seniai – kelionė į Latviją, Positivus Festival 2010.

Kelionė. Nuvykti ir parvykti pasisekė. Nors kelias nelabai artimas – nuo Alytaus vos ne per visą Lietuvą ir nuo sienos vos ne per visą Latviją – bet tikrai neprailgo. Atradau naują savo talentą – be jokių problemų užmigti mašinoj ir visai neblogai išsimiegoti! Į priekį kelionę praskaidrino žinia, kad patekau tarp ~50 iš ~1500 laimingųjų, kuriems po apeliacijos į gerą pasikeitė rezultatai – mano 70 iš lietuvių kalbos vbe tapo 80.

Vieta. Kepinant saulei, planas dieną aplankyt Salacgrivą neišdegė, todėl sunku pasakyti gražus tai miestelis ar ne. Pačio festivalio vietai galima rašyt 10 balų – vien ko verta Baltijos jūra, kuri dėl kažkokių priežasčių buvo iki blauzdų, o geriausiu atveju iki kelių. Negalima įsivaizduoti  nieko geriau kaip gaivus vanduo po šėlsmo koncerte :)

Muzika. Dėl to (tiksliau Muse) mes čia ir važiavom. Gaila tik  kad penktadienį, po ilgos kelionės, nespėjom laiku atsipūsti ir pamatyti lietuvaičių Happyendless pasirodymo  – daugiausia laiko tądien praleidom pajūryje, kur buvo įrengtos net trys skirtingų stilių DJ scenos.  Prie pagrindinės TELE2 scenos nuėjom tik prieš grojant britams UNKLE. Vienintelis žodis, kuriuo galiu juos apibūdinti  – fantastika. Kažkokiu būdu neskaudėjo nei kojų, nei rankų, o gyvai atliekama jų muzika, švelniai tariant ištaškė. Ėjom klausyti nesitikėdami stebuklo, o stebuklą pamatėm.  Vakarą užbaigėm Red Bull Academy stage, kažkokiems DJ miksuojant gerai žinomus rock, pop kūrinius. Nelabai žavėjo, bet suvartojom. Šeštadienį buvo per karšta ieškoti muzikinių atradimų, be to ir pakilom saulei judant link zenito, todėl ir didžiąją dalį dienos praleidom, be abejonės, prie jūros.  Žinodami, kad norint pamatyti Muse keik galima iš arčiau reiks nueit kryžiaus kelius, prie scenos nuėjom dar grojant airiams And So I Watch You From Afar . Tokią instrumentinę muziką klausytis gan sunkoka, vis trūksta kokio nors vokalinio prisilietimo. Kilo klausimas, kaip neturint dainai teksto, galima sugalvot jai pavadinimą? O  jų vyrai turi sugalvoję daug ir įvairių – „A Little Bit of Solidarity Goes a Long Way“, „theseRIOTSareJUSTtheBEGINNING“, „Eat the City, Eat it Whole“ ir t.t.  Kad ir kaip bebūtų, savo energija, savo atsidavimu ši grupė tikrai sužavėjo.  Po scenos paruošimo darbų užkabinus milžinišką medžiaginį užpakalį, pasirodė vienos iš didžiųjų žvaigždžių  – Scissor Sisters . Vienintelis dalykas, kurį galvojau jų pasirodymo metu  – I DON’T FEEL LIKE DANCING.  Ir iš tikrųjų, tik šios dainos metu kiek palingavau į šonus, o šiaip stovėjau rankas susikišusi į kišenes ir žiovavau. Nekabino nors tu ką. Gal todėl, kad buvo labai blogai girdėti ką grupė dainuoja, vokalistas atrodė kaip nevykusi Freddie Mercury kopija, o gal žinojimas, kad jau tuoj tuoj bus tai, ko taip laukiau, norom nenorom kėlė klausimą „kada jie baigs?“. Panašu, kad  taip mąstė daugelis. Publika plojo, šoko, tačiau jautėsi, kad didžioji dauguma laukia kažko kito. Buvom naivūs ir tikėjomės, kad po Scissor Sisters pavyks prisėsti ant žemės, kaip kad buvo prieš jų pasirodymą. Deja. Su banga itin įsiveržėm į priekį.  Atrodo, reikėtų džiaugtis, bet kad nelabai buvo ko. Vos vos gali pasisukti, iškėlus rankas jas pargrąžinti atgal tampa neįmanoma misija, oro trūksta. Prieš festivalį buvo tikėtasi ~30 tkst žmonių, buvo gal ~20 tkst ir didžioji dauguma susirinko prie TELE2 scenos.  Nerimą kelė ir tai, kad prie mūsų stovėjęs brolis latvis, matėsi buvo pavartojęs kažko žymiai sudėtingesnio negu alkoholiniai gėrimai ir visi jo judesiai buvo panašūs į plaktuką, ir itin grėsmingą. Tačiau artėjant pasirodymo pradžiai priekinės eilės tikriausiai neatlaikė spaudimo ir kažkaip stebuklingai atsirado vietos! Įsibėgėjus pasirodymui, turėjau tiek vietos, kiek prieš pusvalandį dalijosi 3-4 žmonės. Ir viskas visiškai netoli scenos, iš arti matant vieną mėgstamiausių grupių! Muse buvo pasiruošę, scenografija itin aukšto lygio. Vėliau girdėjosi atsiliepimų, kad jie per šaltai bendravo su publika. Bet, mano nuomone, tai jau tokio lygio grupė, kuriai pigių triukų, kaip kad „ar žinot, kad būgnininko pro-prosenelio pusbrolio patėvis kilęs iš šitų vietų?“, jau nebereikia. Minia ploja ir be to. Šokinėjo ir be to. Sunku nusakyti žodžiai, ką jaučiau juos matydama, dar dabar nelabai realu, kad iš tikrųjų taip buvo. Jau vien tik dėl to laiko, kai scenoje grojo jie, buvo verta važiuoti tiek kelio.

Nusivylimai. All in all, festivalis mane pakėlė ant sparnų. Tačiau, nieko nėra tobula. Viskas buvo per daug orientuota tik į latvius – meniu, gėrimų sudėtys,ženklai buvo tik latviškai. Gerai mums, mūsų kalbos panašios, daug ką galima iššifruot, bet ką daryt estams ir kitiems? Taip pat personalas. Kai checkinomės kažkas buvo negerai su vienu tiketoj pirktu bilietu. Stovėjom svilinant saulei ir niekas normaliai nepaaiškino, kas vyksta.  Taip pat trūko vietos palapinėms – kažkaip neapgalvot proporcija tarp mašinų stovėjimo aikštelės ir palapinių miestelio. Bene labiausiai nuvylė DJ’ai. Po Muse dar norėjosi nueiti kur nors dasimušt, bet neradom kur. Red Bull’io scenoj grojantys 3(!) nesugebėjo net normaliai jungti dainų, darydami po jų tarpus arba kraudami vieną ant kitos be jokio derinimo. Nesame šių reikalų ekspertai, bet supratom, kad shit happens.  Kur d’n’b, techno, electro ar kažkas panašaus? Vietoj kažkokių abejotino talento juodukų galėjo pasikviest kad ir Golden Parazyth  – būtų buvę lygis :)

Vienaip ar kitaip, tai buvo vienas geriausių savaitgalių šią vasarą. Jeigu kitąmet tik turėsiu galimybę, žinau kur trauksiu. Sklinda gandai, kad viskas tęsis 3 dienas.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=88V1v644wyU&feature=related[/youtube]