Medžioklės sezonas
Liaudis sako, kad geram katinui ir gruodį kovas. Bet, kai kalendoriai pradeda rodyt žiemos pabaigą, uodegos pakyla net ir tiems katinams, kurių nei gerais, nei įdomiais, nei šiaip kažkokias ypatingas savybes turinčiais nepavadinsi. Visi skirtingi, visi lygūs – pats tinkamiausias šūkis, kai gamta šaukia.
Pavasarį atsiranda noras murkti kaip katinams ir vaikščioti susikibus už rankučių. Nežinia kodėl, gal saulė suaktyvina feromonus ir tuomet taip traukia vienus prie kitų. Pavasarį norisi kaip galima greičiau išsinerti iš žieminių drabužių ir apsiauti aukštakulnius, nepaisant to, kad ant šaligatvių esant ledas dar grasina skrydžio pojūčiu, bet viskas dėl to grožio, dėl to, kad į veidrodį žiūrėti taip baisu nebūtų.
Pavasarį pradedi vaikščioti po neaiškias vietas, ten, kur būna daug žmonių, nes galvoji, kad tarp daugelio jų gali ir tą vienintelį kažin kokiu mistiniu būdu atrasti. Pavasarį troleibuse pradedi šypsotis sėdintiems prieš tave, o ir vietos ieškaisi prie kiek galima simpatiškesnio kandidato. Lyg tyčia pamiršti žiebtuvėlį, kad turėtum progą prie nepažįstamojo prieit. Pavasariais vakarai dar būna vėsūs, todėl, kad nesušaltum reikia apsikabinti.
Pavasarį didelė tikimybė padaryti kažką tokio, ko gailėsiesi likusią metų dalį, bet kitą pavasarį vėl norisi kartoti. Pavasarį žinai, kad tuoj bus vasara, o katinai per atostogas uodegas kels dar aukščiau.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=kxZD0VQvfqU[/youtube]
