Asmeninė iškrovos terpė

Seniai jau buvo, kad perskaityčiau knygą per dieną. Tiksliau –  per naktį. Ir niekas manęs neįtikins, kad ateis toks laikas, kai popierines knygas pakeis skaitmeninės. Niekaip neįsivaizduoju, kad iki 5 ryto būtų galima varytis lovoj rankoj laikant kažkokį aparatą. Niekaip. Bet šįkart ne apie tai, šįkart – apie japonų genijų Haruki Murakami.

Be „Norvegų  girios“ dar skaičiau jo „Kafka pakrantėje“ ir „Avies medžioklė“.  Taip, giria visiškai ne murakamiška knyga. Čia nėra jokių stebuklų, jokių mistinių personažų. Daug kas sako, kad „Norvegų giria“ vos ne rašytojo žingsnis atgal. Galbūt. Bet man taip neatrodo.  Šią knygą skaičiau antrą kartą. Po pirmo, pamenu, pradėjau klausyt Simon & Garfunkel. Daugiau nieko neprisiminiau. Todėl visiškai pritariu tai minčiai, kad knygą reikia skaityt ne vieną kartą. Tik tada ją pradedi iš tikrųjų pažint ir prisimint.

Knygos siužetas labai paprastas – apie meilę. Bet meilė čia nepaprasta. Su daugybe išbandymų, pažymėta mirtimi. Tačiau, nepaisant viso to, suluošintuose jaunų žmonių gyvenimuose, atsiranda vietos ir linksmiems dalykams, ironijai. Kaip prisiminimas parašyta knyga, labai lengvai nukelia į aprašytus metus – 1969-1970. Jiegu ne neįprasti vardai (Toru,Misuri,Naoko), atrodytų, kad veiksmas vyksta ne Tokijuje, o kuriame nors iš vakarų pasaulio didmiesčių. Literatūra, kurią skaito personažai, muzika, kurią jie klauso – viskas iš vakarų. Jau pats pavadinimas tai atspindi – „Norwegian Wood“ – The Beatles daina.  Fitdžeraldo „Didysis Getsbis“, Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“ – šias knygas reikia būti perskaičius, kad suprastum pagrindinį veikėją – 20 metų studentą Toru Vatanabę. Labiausiai už viską, skaitant man patiko, kad šis kūrinys priverčia susimąstyti  – ką aš daryčiau, jeigu man taip nutiktų.  O tokių vietų čia tikrai nemažai.

Nenoriu pasakot siužeto. Kam įdomu – perskaitys knygą.  Man knyga būna įdomi tuomet, kai ją perskaičius noriu pamatyt ekranizaciją, kuri neiškraipytų visos esmės. Be proto norėčiau pamatyti talentingą „Norvegų girios“ pastatymą.

Jeigu skaitysi tik tas knygas,kurias skaito visi, tuomet ir galvot galėsi tik taip, kaip galvoja visi.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=N3cUejOltsA&feature=related[/youtube]