Rutina be rutinos
Labai įdomiai dėliojasi laikas per sesiją. Mokslus maišai su alum, alų maišai su alum, alų maišai su nealum ir žiūrėk, kad jau sunku susigaudyt ką turi rodyt kalendorius. Džiugu tik tiek, kad strategija „nepersistenk besimokant“ kol kas pasiteisina ir, sakyčiau, net viršija lūkesčius. Šiandien tik įvyko stebuklų – buvau virtuvėje ir gaminau maistą (nežinia kada vėl taip bus) ir nusprendus, kad jau nusibodo nieko neveikt, pradėjau mokytis egzaminui, kuris bus tik trečiadienį, kas, mano akimis žiūrint, yra labai už kalnų. O mokiausi visai apie įdomius dalykėlius – neverbalinę komunikaciją (dabar skiriu kinezę nuo chronemikos ir okuleksiką nuo proksemikos) ir lyčių komunikaciją. Įdomūs dalykėliai, kuriuos iškapsčiau:
- Lytį galima išmokt.
- Žaislai yra socializacijos agentai.
- Moterų gramatika yra dailesnė. Kad ir ką tai reiškia.
- Vyrai nuo kėdės keliasi rankomis ir dažniau trypia kojomis.
- Vyrai vaikšto gunktelėję.
- Moterys į šypseną atsako šypsena, o vyrai besišypsodami neatrodo patraukliau.
- Vyrai lytėjimą laiko instrumentiniu elgesiu, vedančiu prie seksualinio elgesio.
- Punktualumas yra nežodinė kalba ir t.t..
Tai va, šviečiuosi. O esmė tame, kad sesija man daugiau kaip atostogos ir net jau visai norėčiau į paskaitas. Iš tikrųjų tai laukiu naujo semestro, pradėsiu mokytis vokiečių ir visus kaposiu žodžiais, nes baisi ta kalba.
