Jūra.

2010.08.06 | Žymos: , ,

Kokia graži ir didinga jūra supranti tik stovėdamas prieš ją ir stebėdamas, kaip kyla ir dūžta bangos. Tuomet pavydi tiems, kurie ją matyti gali kiekvieną dieną, nes atstumas (didelis vien tik dėl to, kad pats sau taip įsiteigi) išskiria nuo vasaros iki vasaros.  Tuomet užsimiršti, įsitrauki į savo sausumos pasaulį ir tik belipant mediniais laipteliais, vis didėjant ošimo sukeltam garsui, suvoki, kokia graži ir didinga yra jūra.

Kovodama su bangom, pagalvojau, kad į jūrą panašus gyvenimas. Kartais būna ramu. Be didelio vargo gali pasiekti tikslą,  gali būti užtikrintas, jog niekas staiga iš nugaros tavęs neužpuls, niekas nepargriaus. O tuomet viskas pasikeičia. Kyla bangos.  Kad ir kiek besistengtum eiti į priekį, tave stumia atgal. Nė vienas būdas nėra veiksmingas,banga, stichija visuomet nugali žmogų. Todėl pasiduodi, nesulauki vėl nežinia kada ateisiančio ramaus etapo, ir eini į krantą…

Bent jau man, jūra visuomet reiškia gerus jausmus. Juk neįkainojama akimirka yra sėdėjimas kopose, kai saulė nusileidžia į bangas. Ošiant jūrai, lengviau kalbėti, lengviau suprasti save, lengviau užmigti.  Ošiant jūrai labai gera tylėti.

Kad ir kaip bebūtų gaila, negali iš pajūrio parsivežti bangos ir pastatyti ant lentynos.  Bet visuomet parsiveži daugybę smėlio kruopelių, nes jų niekaip negalima išvengti, kad ir kaip sandariai viską belaikytum. Šią akimirką jaučiu smėlį plaukuose, matau jį kontrastuojantį su stalu,bebyrantį iš netikėčiausių fotoaparato plyšelių. Nes jūra yra arti. Atstumas iki jos didelis vien dėl to, kad pats sau taip įsiteigi.

  1. 2010.08.06 7:55

    Ko ko, bet jau neprašyto smėliuko tai pilnas kišenes prisivežam.. Iki šiol dar turiu jo rankinuke, rūbuose, kosmetikoje, maišiukuose, lagamine, knygose, kurias ten skaičiau :) Kaskart kai jis netikėtai pabyra, tiesiog automatiškai iškyla prisiminimai :) Geras pastebėjimas ;)

Komentavimo galimybė šiame įraše yra išjungta.
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos