Ir aš tikrai myliu Lietuvą
Ir aš labai plojau, ir rėkiau, ir dainavau ir dar daug ką dariau žaidžiant mūsų krepšininkams. Jei atvirai, tikrai nesitikėjau, kad jauna rinktinė tiek pasieks. Šiandien labai nuoširdžiai aiškinau vienam ispanui, kodėl lietuviai taip švenčia laimėjus trečiąją vietą. Ir aš net buvau nuėjus į Rotušės aikštę. Bet ilgai neužsibuvau. Buvo smagu matyti trispalvės spalvom išmargintus veidus, transparantus su žaidėjų atvaizdas ir t.t. Bet man nepatiko, kad trys neblaivūs tautiečiai, gerdami alų rėkė ( nes tikrai nei giedojo, nei dainavo) „Tautišką giesmę“, kad ant galvų pylėsi gėrimai, o scenoje buvo vienintelis ekranas ir tas atlikėjų lygyje, tad tokiems „aukštaūgiams“ ką nors matyti prilygo neįmanomai misijai. Todėl visai džiaugiuosi, kad į savo laikiną rojų Saulėteky grįžau sąlyginai tuščiu troleibusu (nes daug likusių net netilpo į paskutinį), nesumindžiota ir nesulieta negaiviaisiais gėrimais. Aš galiu ir čia įsijungti „Tris milijonus“. Nes aš tikrai myliu Lietuvą ir didžiuojuosi, kad mūsų šalyje yra tokių žmonių kaip rinktinės krepšininkai, treneris ir likęs personalas, kurie paaukojo savo laiką vien tam, kad visas pasaulis išgirstų tą skambų vardą „Lietuva“.
Londonas išgirdo. Po rungtynių su JAV taip gerai išgirdo, kad uždraudė policija rodyt rungtynes, kuriose žaistų Lietuva. Va taip.
:D „normalu“
Idomus meilės Lietuvai supratimas. Parekauti (ok. padainuoti) kai sportininkai kažka laimi. O jei būtų pralaimėję ?
Negeriau būtų pajudint sėdimąją ir ką nors gero padaryti, taip savo meile išreikšti ?
o jei būtų pralaimėję, vis tiek būčiau jiems plojus, nes seniai mačiau žmones dėl tikslo atiduodančius visą širdį :)
mano atrodo, kad aš pakankamai judinu sėdimąją, nes: likau mokytis Lietuvoje, nors galėjau išvažiuoti studijuoti į užsienį, kaip padarė daugelis mano bendraamžių, bet tikiu, kad gavus išsilavinimą čia, jei tik įdėsiu pastangų, galiu būti aukšto lygio specialiste; kiek tik sugebu, stengiuosi naudoti taisyklingą lietuvių kalbą; man nepaprastai patinka Lietuvos gamta ir miestai, todėl niekada nemetu šiukšlių kur papuola; savo mieste niekada nesėdėjau sudėjus rankų, o, kiek tik leido mokslai, dalyvavau įvairių jaunimo organizacijų veikloje, užuot sakiusi, kad „Alytuje nieko nevyksta“, todėl tikiuosi, kad, pakankamai apsipratusi sostinėje, kažką galėsiu veikti ir čia; jei kada ir važiuosiu į užsienį, tai tik pasisemt darbo patirties, bet gyvenimą ir senatvę įsivaizduoju tik čia ir nežinau, kas turėtų įvykti, kad mano nuomonė pasikeistų ir t.t. :)
galbūt kažkam tik pergėrus atsiriša liežuvis giedot Tautišką giesmę. Kita vertus menkas čia džiaugsmas užimti trečiarūšės sporto šakos prizinę vietą. Tas kašis nerimtas reikalas. Amerikiečiai jį geriausiai moka žaisti, bet iš jo daro šou. Nerimtas reikalas. Niekas gi nedaro šou iš futbolo ar lengvosios atletikos.