Kategorijos ‘niekučiai’ archyvas
Artėjant tai dienai, kai baigsis mano, kaip niolikmetės, gyvenimas, pamažu lenda į galvą mintys, kad gal jau metas rimtėt, pradėt racionaliau mąstyt, pinigus leist ne alui ir cigaretėms ir t.t. Bet niekaip niekaip tokio gyvenimo (jei tai galima vadint gyvenimu) neįsivaizduoju, todėl dar kiek pabūsiu pasipuošusi marškinėliais su meškiukais ir kaspinukais. Jaučiu, kad rimta dar būt […]
Labai protinga mintis. Apsidairiau, pagalvojau. Ir noriu pasidžiaugt, kad aplink mane tokių nėra. O vat būtent žmonės yra tas vaistas, kuris geriausiai išgydo nuo visų depresijų, rudenų ir kitokių marazmų, gyvenimą ėdančių. Kartais, aišku, šalia žmogaus dar reikia ir gėrimo tauresnio, bet tai ne žmogaus problema, o problemos, nes ji jau kiek per didelė.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=49ZVEt2X3GA&feature=youtu.be[/youtube] Taip gražu, taip estetiška. Ir dar kartelį patvirtintas faktas, kad žiūrėdamas į rūkantį žmogų visuomet pats užsinori. Einu papešt.
Seniai nerašiau, bet parašyt kažką padoresnio neužtenka smegenų galios. Perkrova dabar kažkokia. Vėliau, viskas vėliau. Šiandien tvarkydama bar(d)aką sugalvojau, kad man reikia dar vieno telefono. Kaip atsarginį turiu Nokia kažkokią iš tų pirmų spalvotų, bet po to, kai ji pabuvo pas močiutę, garsas neveikia. Nežinau, kaip močiutė ten išvis kažką girdėjo, bet susikambindavo. Tai va, […]
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=an-ZKymaUjM&feature=share[/youtube] Tai kur TAS lietus? Tas, nuo kurio net ir miestuose kvepia, tas, kuris maloniai atgaivina, tas po kurio taip malonu bėgioti? Noriu basa pabėgioti po žolę, nepaisant to, kad tai būtų tik parkelis prie barakų. Noriu, kad sušlaptų plaukai, kad permirktų sijonas.
