[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=EL0pTo9Z_XU[/youtube]
Klausyti skaitant būtina.
Naktimis, kai nesimiega (nors labai turėtųsi), kai šilta lyg vasarą ir esi tik su muzika, prasideda daugelio dalykų galvojimas. Dalykų, kurie ryt neatrodys tokie rimti ir reikšmingi, dabar viskas tik dėl nuotaikos, tik dėl nakties, kai nesimiega.
Tokiomis naktimis susivoki, jog kažką darai negerai, kad turi keisti(s), nes visi dalykai, kurie dedasi tampa nei įdomus, nei juokingi. Nedžiugina. Galvoji apie kitus žmones ir tai, ką jie mąsto (ar norėtum, kad mąstytų) ir lengvai smerki save, kad tiesiog nepaklausi. Nes drąsos, kurią bandai demonstruoti iš tikrųjų neturi. Apgaudinėji save apgaudamas kitus.
Dar šiek tiek pradedi bijot pasikeitimų. Nes gyvent ramiai ir žinant, kas bus toliau yra labai patogu. O laukia pokyčiai. Stiprūs.
Supranti, jog pavargsti. Visą laiką būt linksma. Nes taip nėra natūralu ir žmonės taip ilgai negyvena. Aišku, kitų bėdos rūpi niekam, bet kartais norisi sau leist neatrodyt laiminga. Ant vienos rankos pirštų skaičiuoju žmones su kuriais tai įmanoma, nors aplink mane žmonių daug.
Dar tūkstančių minčių nesusistemini ir nesudėlioji į dėžutes, nes neįmanoma. Ir lauki ryto, nes galvojimas vis dėlto nėra toks paprastas dalykas.
