Asmeninė iškrovos terpė

Taip jau nutiko, kad ~ 1990 – 1991 metais šeimynos susilaukusios moteriškos lyties palikuonių, ėmė masiškai jas vadinti Agnės vardu.  Vardas gal ir nieko, ypač kai žinai, kad graikų kalboje jis reiškia „tyra, skaisti„, tačiau originalumo apvalus nulis.  Kaip pvz paimkim, kad ir visų numylėtą veidaknygę – ten mano draugų sąraše (neskaitant manęs) yra Agnės vardo savininkių, o kiek dar tų, kurias šiaip pažįstu! Dar mokyklos laikais (wow kaip seniai tai buvo), važiuojant į vieną kelionę autobuse buvo keturios Agnės.  Tada sugalvojom tokį labai šmaikštų juokelį: „Agne, pasakyk Agnei, kad Agnė Agnę muša“.  Kiti linksmindavosi šaukdami „Agne“, o vienai atsigręžus sakydavo „ne, ne tu“. Šito bajerio išvengti nepavyksta ir dabar.

Smagiausia tai, kad mano geriausia draugė taip pat Agnė. Ir pavardės mūsų net ta pačia raide S prasideda. Kai kartu nuėjom į SEB pasidaryti ISIC, banko darbuotojos, naudojančios tą patį spausdintuvą supainiojo dokumentus ir davė mums pasirašyti ne savo, o kitos Agnės. Tačiau smagiausiai padirbėjo Danske. Per dokumentų priėmimą VU aplinkui lakstė įvairių bankų atstovai, įkyriai kišdami savo paslaugas.  O vat Danske mus suviliojo dovanėlėm – visai neblogu krepšiu pilnu maisto produktų. Pasirašėm sutartį tikėdamosi pamiršti korteles. Bet nuo bankų taip lengvai nepabėgsi. Iš pradžių siuntė SMS, vėliau paskambino. Pirmiausia kalbėjau aš, neva susitariau dėl atsiėmimo, tuomet paskambino draugei.  Kai ji pasakė savo e-mail, kuris yra vardas.pavarde@gmail.com jos paklausė, kaip ji gali turėti tokį el. paštą, jeigu jos pavardė kitokia. Pavardę, be abejonės, pasakė mano. Tačiau visa ko viršūnė buvo šiandien, draugei galiausiai prisiruošus pasiimti taip (ne)norimą kortelę. Viskas būtų lyg ir gerai, tačiau  gavusi voką su kortele ji sužinojo, kad pakeitė savo gyvenamą vietą! Taip, nuo šiol Danske akyse ji gyvena mano adresu, taigi spėju, kad aš gyvensiu jos.  Nelabai suvokiama, kaip galima į vieną suplakti duomenis iš skirtingų sutarčių blankų, bet pasirodo nieko nėra neįmanoma.

O moralas šios istorijos toks: mielieji esami/būsimi tėveliai, būkit originalūs ir nevadinkit savo vaikų vardais, kuriuos turi kas antras. Sutinku, galbūt Serbentautas ir nėra pats geriausias pasirinkimas, bet nieko gero būti ir vienu iš daugelio.

Foto – prekybos centras „Agnė“ Lazdijuose.