Asmeninė iškrovos terpė

Šiandien per  ekonomikos teorijos seminarą mums buvo įrodyta, kad mes visi esam ekonomistai, politikai, teisininkai ir mokslininkai plačiąja šių žodžių prasme. Smaguma. Bet esamuoju laiku man užtektų būti tiesiog studente, nes kol kas jaučiuosi tik kaip nieko neveikėja. Pasižiūriu į draugę, kuri jau savaitę kas vakarą intensyviai ruošia namų darbus ir baugu pasidaro – nesuprantu ar pas mus tikrai taip lengva mokytis, ar aš nesuvokiu kaip mokytis ir sėdžiu nieko neveikdama, ar dar čia reikia laukti didžiojo sprogimo, kai sėdėsim knygom ir lapeliais apsikasę, žinių šaltinių dusinami (na, kad taip bus per sesiją, savaime suprantama). Net savo literatūros neskaitau. ..  Taigi taigi, reikia iš giliausių savo kampelių ištraukt motyvacijos likučius, juos sumontuoti ir pradėti kažką veikti, nes po to, kai veikti jau reikės ir reikės daug, gali būti ui ui ui  kaip sudėtinga.