Asmeninė iškrovos terpė

Na, bent jau šį ir dar taip, kad net sudėtinga suprasti, kokiam metų laike esi. Taip pat šeštadieniais kaip šis jauti, kad po truputį artėja nauja darbo savaitė.  Ir atostogų pabaiga. Atostogų, trukusių nuo Kalėdų, nes sesijos niekaip kitaip kaip tik ilgu poilsiu su bemiegių naktų intarpu prieš egzaminus nepavadinsi. Tik kad buvau ne namie, o Vilniuje. Per oficialias atostogas peržiūrėjau rekordinį skaičių filmų (apie keletą jų,manau, vieną dieną parašysiu plačiau), serialą, pasidariau džinsinį sąsiuvinį užrašams. Kapanojausi į kalną. Nešiojau vienos partijos reklaminius lankstinukus keliuose Alytaus rajono kaimuose ir pamačiau kokiomis siaubingomis sąlygomis vis dėlto gyvena žmonės. Pradėjau džiaugtis savo gyvenimu ir vertinti tai, ką turiu. Atšvenčiau draugės gimtadienį. Sukūrėm verslo planą. Nekėliau sau jokių aukštų tikslų ir svaiginančio plano atostogoms neturėjau, todėl negaliu jausti nei nusivylimo, nei pasitenkinimo. Bet viskas gerai ir jaučiuosi visai entuziastingai nusiteikusi kibti į naujo semestro darbus. Bus ką veikti, o ir gerai, nes neveikt yra liūdna.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=2nnEF47ogW8[/youtube]