Asmeninė iškrovos terpė

Gyvenantys nuosavame name žino, kiek yra visokių darbų darbelių, ypač vasarą – tai žolę nušienaut, tai gėles palaistyt ir t.t. Na, o viena rimtesnių užduočių – prisiruošti malkų žiemai, kad, didžiom pūgom užėjus, galėtum šiltai ir ramiai gyvent.  Kadangi mama ir tėtis dirba, o ir grįžę namo irgi nesėdi rankų sudėję, tai malkučių sudėjimas yra didysis mano vasarų uždavinys. Taip, galbūt tai nėra labai mergaitiškas darbas, bet dirbu nepersistengdama ir pamažu, todėl tikrai nepervargstu, o ir fizinis užimtumas labai gerai padeda atsipalaiduoti nuo besaikio sėdėjimo priešais monitorių.Aišku, norint užsiimti šia veikla reikia nebijot nei driežiukų, nei voriukų, nei varlyčių, nes jiems visiems kažkodėl labai jauku gyvent malkų krūvoj, o po to laipiot per rankas. Bet, laikui bėgant, įpranti neberėkt kiekvieną sykį, kai pamatai kurį nors gyvūną :)

Malkų dėjimas man yra kaip ir proto mankšta. Man patinka įvairios dėlionės, o malkos yra ne kas kita, kaip kiek pakeistas teterio variantas – turi dėti taip, kad tvirtai laikytųsi, sukibtų viena su kita, nes nieko nėra apmaudžiau, kai kitą rytą atėjus pamatai, kad visas tavo darbas sukritęs ant žemės. Todėl reikia mokėti strategiškai planuot. Anksčiau prie šio darbo prisijungdavo ir pusseserė, todėl galiu drąsiai sakyt, kad malkos – vienas geriausių komandos formavimo užsiėmimų. Didelių komandų vadovai, užuot mokėję milžiniškus pinigus lektoriams,  turėtų nuvežti savo darbuotojus dėti malkų – rezultatas bus tas pats. Kitą vasarą siūlau savo malkinę :)