Pjūklas 3D (2010)

2010.10.29 | Žymos: , , ,

Jei atvirai, tokių filmų atžvilgiu aš nusiteikus itin skeptiškai.  Man daug baisesni filmai, kuriuose kankinama psichologiškai arba tokie, kurie vaizduoja realybės baisumą (kaip neseniai žiūrėtas Hunger). Kažkada seniai seniai žiūrėjau Final Destination ir pirma dalis man visai patiko, tada peržiūrėjau antrą, trečią ir supratau, kad kuo toliau, tuo blogiau ir naujesnių dalių nežiūrėjau. O vat Pjūklo nebuvau mačiusi, tik iš draugų (vienų susižavėjusių, kitų pasibaisėjusių) šiek tiek girdėjau apie siužetą ir visas tas baisybes. Bet šią savaitę nutiko taip, kad gavau pakvietimą būtent į šią naujieną, todėl nusprendžiau jog būtų visai neblogai ketvirtadienio vakarą praleist už barako sienų ir su drauge išėjom pasikultūrinti į kino teatrą.

Pradžiai turiu akmenėlį į vienos Formum Cinemas, įsikūrusio Akropolyje, kasos darbuotojos daržą. Draugė taikliai pastebėjo, kad net bilietas bendrauja mandagiau negu ta mergina.  Na, bet šį kartą aš ne apie viešojo sektoriaus darbuotojų kultūros aukštumas, o apie filmą, tad geriau nesigadinsiu sau nuotaikos prisiminimais.

Taigi, apie 3D. Kadangi šiame filme nėra kažkokių super spec. efektų, tai net nežinau ar labai verta 1,5 h žaist su tais nepatogiais akiniais. Na taip, kartais praskrendanti žarna ar teškantis kraujas priverčia kiek prisimerkti, bet tik dėl to, mano nuomone, neverta mokėt daugiau, negu žiūrint paprastu formatu. Jau geriau už tą kainą pamatyti kokį multiką, tai bent emocijos bus teigiamesnės.

Apie filmo siužetą pasakoti nėra ką. Žudoma brutaliai, šlykščiai ir labai sumaniai. Kadangi nežinau, kas buvo ankstesnėse dalyse ( šita pasirodo 7!), supratau tik tiek, kad tikrasis žudikas aka Jigsaw jau miręs, dabar veikia jo pasekėjas, kuris, kaip paaiškėja gale, yra ne vienas toks. Yra dar vienas toks Vidaus Reikalų Ministerijos darbuotojas Gibsonas, kurį vaidina aktorius Chad Donella ir vaidina taip tragiškai blogai, kad net sunku žiūrėti. Stebint filmą, man kilo mintis, kad daugelio aukų veidai yra subjaurojami vien dėl to, kad aktoriams per sunku natūraliai pavaizduoti skausmo išraišką. Gal tik vienintelis Costas Mandylor privertė  kažkiek patikėti jo kuriamu personažu.

Dar vienas dalykas, kurį supratau Pjūklo metu, tai kad man jau turbūt per daug patinka juodas humoras. Tuo metu, kai aplinkui sėdintys tvirčiau įsitverdavo į kėdžių atlošus, aš kikendavau.  Na, nes tikrai buvo juokinga, pvz kai miesto aikštėj stiklinėj vitrinoj įkalinti du vaikinai ir mergina, turėjo nuspręst, kuris vienas turi mirti nuo elektrinio pjūklo geležtės, ir paaiškėjus, kad mergaitė yra, švelniai tariant, laisvo elgesio,  vyrai nusprendė, kad dėl jos nei vienam neverta mirti.  Prie jos artėjant pjūklui, ji paklausė, kas vyksta ir vienas riteris atsakė I guess we’re breaking up, bitch. Toks labai efektyvus būdas meilės trikampio problemai spręst. Tokių juodo humoro epizodų buvo ir daugiau, bet smulkiau jų nepasakosiu, kad nesugadinčiau malonumo tiems, kurie gal norės pamatyti šį shitevrą.  Dar man baisu nebuvo ir todėl, kad filmo eigoje pradėjau analizuoti loginius trūkumus. Kai pradedi nagrinėti, suvoki kokia vis dėlto nesąmonė yra prieš tave ekrane.

Kažkodėl neabejoju, kad bus dar ir 8 šio serialo dalis. Masėms tokie filmai patinka, juk visi mėgstame žiūrėt, kai kas nors blogo nutinka ne mums.  Aš jį eičiau tik vėl nebent nemokamai. Kad pasijuokčiau.

Komentavimo galimybė šiame įraše yra išjungta.
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos