2011.11.02 | Žymos: , , ,

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=XMbvcp480Y4[/youtube]

 

…tai reiks išgyventi ir gruodį. Sėkmės sau, tau ir jums visiems.

2011.10.26 | Žymos: , , , ,

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=-YNFBUCyDzk&feature=related[/youtube]

Visų pirma tai noriu pasakyti, kad man labai faini The Ball & Chain. Erika ir Jurgis šita savo muzika tiek pozityvo sukuria, kad net smagiau prie kompiuterio sėdėti tampa. Čia labai geras pavyzdys, jog grožis gaunasi tuomet, kai kažką darai iš idėjos, o ne dėl to, jog reikia.

Ką galime? Nežinau. Bet bandau įsijaust, kad galiu.

O šiaip aš apie tai, kad į pabaigą eina mano antroji praktikos savaitė. Kažkaip atrodo, kad tie keturi mėnesiai skriete praskries. Kol kas man viskas ten patinka. Kavos neverdu, popieriukų nenešioju, turiu savo darbus, kurie yra gan svarbūs ir būtini padaryti. Turiu savo darbo vietą, prieigą prie visų sistemų (kaip ir visi darbuotojai) ir kolegas, kurie ne tiesiog numeta užduotį, o paaiškina kaip kas ir kodėl. Čia gal ir svarbiausia praktikos dalis. Dar vienas dalykas, kurio mane tikrai išmokys šie mėnesiai – tai suvokimas, kas yra darbas biure. Keliesi, važiuoji, įsijungi kompiuterį, dirbi, išjungi kompiuterį, važiuoji, miegi.  Nors taip pat su visais darbais, kuriuos man teko atlikti, šitas tik toks švaresnis. Visi gražūs, tvarkingi, erdvūs kabinetai, pro langą matosi visa sostinė. Jei dar tik būtų kūrybinės laisvės, taip įsivaizduočiau savo darbą ateityje.  Tai ne svajonių darbas, o toks, kuriame bent nesijaustum netobulėjantis. Koks yra svajonių darbas nežinau.

Dėl įrašo pavadinimo. Šiaip man jau savaitgalis, nes kas darosi universitete, ir ką mes ten mokomės – nesuprantu. Darbo dienos ten trys, ir tai ne visos būtinos. Kiek paskaitų buvau užtektų rankų ir vienos kojos pirštų, kad suskaičiuotum. Kartais mane tokie dalykai baugina. Ir protingi žmonės sako, kad vėliau geriau nebus.

 

Žodžiu.

Komentarai išjungti - Lyg ir savaitgalis, lyg ne
2011.10.16 | Žymos: , ,

Skaudi realybė

Rytoj pirma praktikos diena. Taip taip, praktikos, nors esu antrame kurse, o universitetas tobulintis praktiškai reikalauja tik vieną pusmetį ketvirtame kurse.  O viskas taip dėl to, kad vieną rytą, keldamasi į nelabai mėgstamą  darbą (05:30 h), paklausiau savęs: kas iš to? Kokia nauda, kad kankinu save rytais ir pusė dienos stoviu prie prekystalio? Pinigai? Bet visą gyvenimą TOKIO darbo dirbti neplanuoju, o ir ne milijoną uždirbau. Todėl po to, kai pasakiau savo raganaitėms sabrinoms (suprask vadovėms), kad noriu išeiti, pradėjau ieškotis vietos praktikai. Kažkas sakė, kad labai sunku praktiką rasti. Mane dominantį pasiūlymą radau po pusvalandžio, vienoje iš darbo skelbimų svetainių. Po kelių dienų sulaukiau skambučio, per savo gimtadienį buvau pokalbyje, o nuo rytdienos pradedu. Nieko sunkaus, nors prieš pokalbį taip rankelės drebėjo, kaip niekada iki šiol nebuvę – vis dėlto nebūta dar niekada tokiam aukštam pastate dėl darbo tartis.

Tačiau ne apie savo įsipraktinimą noriu pakalbėti, o apie žmonių reakciją į nemokamą darbą. Aišku, draugai ir tėvai labai palaikė ir sveikino, tačiau visiems vis tiek prasprūsdavo stebuklingos frazės „bet tai tau tikrai nemokės už tai?“ „tai ką, vergausi?“ ir pan.  Nes žmonės nesupranta, kaip galima dirbti nemokamai. Už ačiū.  Tėvai jau savanoriavimo metu klausdavo, kada atlyginimą gausiu, o čia išvis – keturi mėnesiai. Daugeliui kažkodėl neaišku, kad būtent tos neapmokėtos darbo valandos, vėliau gali būti neblogu tramplinu į gerai apmokamą darbo vietą. Vienas draugas apie tokius darbelius labai gerai pasakė, kad reikia save kaip k–va siūlyt visur, o galų gale kažkas vis tiek nepaleis. Aš nežinau, ar iškart po praktikos norėčiau likti ten, kur praktikuosiuosi, bet tikiu, kad ateityje man šitas dalykas tikrai į naudą išeis. Nes ir nemokamas darbas yra darbas. Ar ne?

2011.10.10 | Žymos: ,

Turiu derlingos žemės, produktai irgi paklausūs, pinigų užtenka. Susimetam?

Artėjant tai dienai, kai baigsis mano, kaip niolikmetės, gyvenimas, pamažu lenda į galvą mintys, kad gal jau metas rimtėt, pradėt racionaliau mąstyt, pinigus leist ne alui ir cigaretėms ir t.t. Bet niekaip niekaip tokio gyvenimo (jei tai galima vadint gyvenimu) neįsivaizduoju, todėl dar kiek pabūsiu pasipuošusi marškinėliais su meškiukais ir kaspinukais. Jaučiu, kad rimta dar būt suspėsiu.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos