Jau baigia įpusėt antri metai kremtant moklus VU KF. Apie tai, kaip sekėsi pirmas semstras rašiau čia, apie antrąjį – čia. Kadangi tuoj sesiją, greitai parašysiu ir apie trečią. O šitą įrašą rašau todėl, kad šiandien gavau atsakymą į didįjį mane ir daugelį kolegų kamuojantį klausimą – KĄ VEIKSIM BAIGĘ UNIVERSITETĄ. Atsakymas iš dangaus nenukrito – jis buvo pateiktas naujoje knygelėje apie VU, kuri į kairę ir dešinę dalinta maumučiams, nežinantiems, kur stoti ir atėjusiems į Alma Matter atvirų durų dienas.

Pateikiu ir jums.

Nepasakyčiau, kad labai nustebau – aš jau seniai svajojau užkariauti pasaulį. Bet dabar bandau galvoti, kiek kartu per paskaitas kažkas kalbėjo kad ir pvz. apie tinklaraščius. Ant vienos rankelės pirštų paskaičiuot galima, nors gali būt taip, kad visi šitie užkariavimai aptarinėti tada, kai manęs nebuvo. Tuomet jau liūdniau. Bet šiaip tai fun specialybė skamba, nėra kaip užginčyti.

Tas raudonas brūkšnelis atžymėtas naujos, nuo rudens komfake būsiančios specialybės aprašyme. KŪRYBOS KOMUNIKACIJA. Not bad, m? Sunkmetis yra sunkmetis – visiems reikia kaupt lėšas vienokiais ar kitokiais būdais. Įdomu tai, kad mokys organizuoti ir vesti apdovanojimus, kurių net nėra šalyje (o gal čia turėjo būt pokštas? nesuprasi tų aukštų protų).

Na ką, komfakas priot. Šiandien bent ramiai miegosiu, visgi ne kasdien sužinai atsakymą, į metus kamavusį klausimą.

Nesu aš linkusi užsiimti muzikos vertinimu, turiu savo favoritus, toleruoju kitų ir dėl to nesuku galvos. Bet va niekaip negaliu susilaikyti, nes jau nusibodo kai  aplink visi vimčioja dėl naujausios (?) SEL’o dainos „Aš žiūriu į tave,pasauli“. Pati aš tos dainos iki galo neįveikiau, nes man labai liūdna, kad žmonės nemąsto,o užburti SEL populiarumo visokius šūdukus priima kaip tobulybę.

Skaityti toliau…

2011.12.02 | Žymos:

Kiekvienas savo laimės karalijoj.

Ir dienos. Ir savaitės, mėnesiai. Metai. Nes jei gali miegot nueit 4 ryto, keltis 8 ir visą dieną produkytviai kažką veikt, tai reiškiasi, kad džiaugtis yra kuo.  Pačiai pikta ant savęs, kad bambenu, kad skundžiuosi, kad randu prie ko prikibti. Nes gerai gyvenam. Gal net per gerai. Laimimgai gyvenam. Įdomiai. Ir kuo toliau, tuo įdomiau ir prasmingiau. Jauti, kad dėliojiesi kažką, supranti save ir savo interesus, kuri, mąstai, planuoji. Ir džiaugies, kad yra žmonių. Visokių.

 

Komentarai išjungti - Dabar geriausi mūsų vakarai

Koncertų metu visada imi savęs gailėti dėl mažo ūgio. Gerai tiems perstypėliam – nesvarbu ar 10 m iki scenos ar 1 – vis tiek viską mato ir dar džiūgauja, kad kitiems patrukdyt gali.  Bet šį savaitgalį ėmė ir kažkaip pasisekė.  Tiksliau pasisekė dar anksčiau, kai už neblogą kainą gavom bilietus į Kravitz koncertą, į fanų zoną. Tai vat, šeštadienį stovėjom visai netoli Lenio (bet ne tiek arti, jog ranka pasiektum) ir priešais nestovėjo didelis žmogus, kurio dėka niekas nesimatytų. Bet buvo daug į viršų iškeltų rankų, kurios ne tik siūbavo muzikos ritmu, bet, dažniausiai, tvirtai gniaužė kaip gailima aukščiau iškeltus išmaniuosius, kad tik pafotografuotų ar pafilmuotų dievybę. Nežinau kodėl, bet žmonėms įdomu žiūrėt koncertus/filmus/lankytinas vietas užsienyje per objektyvus ar ekranėlius. Po to gal labai smagu girtis visiems ir rodyt so so kokybės kadrus, vienžo – čia jau ne mano reikalas. Kravitzas, kuris yra vyresnis už gimdytojus, ištaškė taip, kad kojytės įlinko.  Ir visai užtenka mokėt pusantros atlikėjo dainos, kad galėtum smagiai parėkaut.  Smagu matyt gerą šou, dar smagiau žiūrėt į žmogų, kuris gyvena tuo, ką daro ir sugeba vidury koncerto pastatyt ant kojų visą Žalgirio areną okupavusius lietuviukus, kad šiems po to nelieka noro sėstis. Gerbiu.

Kažkas labai pasistengė ir gražiai, su užsklandėlėm, padarė video, tik kad iš labai jau toli…

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=EAx5-oOQ0cs[/youtube]

Bet Lenny nebuvo viskas, ką mačiau ir girdėjau praėjusį savaitgalį. Ne veltui su viena drauge savo muzikinį skonį vadinam eklektika – penktadienį lankėmės Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerte „Rusų romantizmo šedevrai“. Iš tikrųjų, Rusija muzika nė iš tolo nedvelkė, tik kad į Kongresų rūmus susirinkusi liaudis tuos kraštus myli ir tėvyne vadina tapo aišku jau rūbinėje. Patį koncertą galima apibūdinti vienu žodžiu – NUOSTABU. Man nepaprastai graži tokia muzika, o labiau patinkančio garso, negu skleidžia smuikas, turbūt gyvenime nerasiu. Pirmojoje dalyje grojo itin talentingas pianistas Andrejus Korobeinikovas.  Klavišais bėginėjantys pirštai taip hipnotizavo, kad šiam muzikantui salė plojo atsistojusi, už ką jis atsidėkojo soliniu bisu. Antrojoje dalyje buvo pasakojamos Šacherizados istorijos ir vos spėdavau sužiūrėti, kas, kur ir ką groja. Reziumuojant – jei tik likimas man bus gailestingas finansine prasme tai eisiu ir eisiu į tokius koncertus, užsidėsiu lapės apykaklę, gersiu šampaną iš mažyčių taurių ir būsiu graži bei kultūringa. Nes tokiuose koncertuose supranti, kas yra gražu ir harmoninga (čia ne apie anksčiau išvardintus lapės kailius). Tai va, mažas tikslas.

Andrejus Korobeinikovas. Koncertas ne tas pats, bet įspūdį susidaryt galima.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=ovuTpHNJV6M[/youtube]

Praėjusią savaitę dar dainavau karaoke. Bet nežinau, kiek tai kultūringai atrodė.

O šią savaitėlę dar eisma į „Iškalbųjį kontrabosą“ ir „Mažąjį princą“ dramtetry. Net pačiai gražu.

O kokia jūsų kultūra?

Komentarai išjungti - Kultūrinamės
2011.11.09 | Žymos: ,

Per sesiją dviejų egzaminų vieną dieną būt negali. O vat tarpiniai, kurie iš esmės yra tas pats š – gali. Ir gyvenk kaip nori.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=EvuL5jyCHOw&feature=BFa&list=PLAA3C372DD2107585&lf=mh_lolz[/youtube]

Jau šeštadienį.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos