Mintys prie arbatos iš citrinos
Šiandien apturėjau visokių reikaliukų centre, tad apie 2 h praleidau vaikštinėdama iš vienos pusės į kitą ( čia mano planavimo įgūdžiai atsiskleidžia visu gražumu). Oras tam kaip ir ne iš pačių tinkamiausių, dar ir aprangą nelabai tinkamą pasirinkau, bet man patiko. Eini eini siauromis gatvelėmis, girgžda sniegas po kojom, žibintai sukuria tokią šventišką nuotaiką ir taip gera širdy. Net vėjas nebe toks baisus pasirodo. O ir žmonės man žiemą gražūs. Dailius pingvinus primena – užsimaskavę šalikais, vos pajuda suvaržyti storų paltų, atrodo neina, o ridenasi gatvėmis. Gerai ta žiema yra, užskaitau :)
užskaitau tokias dienas :)
džiugu, kad į visą tą žvarbų ir kone visus nervinantį sniegą, ir pačią žiemą, žiūri su tokiu optimizmu :)
kad graži ta žiema, nėra ko rūstintis :)