Laisvės vardan.

2011.01.13 | Žymos: , ,

Apie sausio 13-ą žinau nemažai. Nemažai – tai tiek, kiek girdėjau iš liudininkų pasakojimų, kiek perskaičiau dešimtyse istorinių knygų, besiruošiant olimpiadai. Bet aš nieko nežinau, palyginus su tais, kurie buvo ten – prie bokšto, Parlamento, radijo ir televizijos ir kitų valstybei nepaprastai svarbių objektų. Aš nieko nežinau, lyginant su šeimomis tų, kurie laidojo žuvusius, gydė sužeistus. Juk iš tikrųjų aš nieko nežinau.

Jau ne kartą sakiau, kad gimiau aš turbūt per vėlai. Be abejonės, gyvenu tokiu ramiu laiku, kokiu kažin ar Lietuva dar kada buvo gyvenus ir tai džiugina. Viskas prieinama, viskas galima. Tačiau tai toks laikas, kai suvaidintas kosmopolitizmas veržiasi per kraštus, kai visi save vadina pasaulio piliečiais, kai mažai kas supranta, kas gi iš tikrųjų yra ta tėvynė. Aš žinau, kad jeigu prieš du dešimtmečius man būtų buvę tiek metų, kiek dabar, aš tikrai būčiau stovėjusi ten. Ir žinau nemažai savo bendraamžių, kurie darytų tą patį.  O ką dabar galėtų daryti mano karta? Ką darytų ilgakojės blondinės ar vaikinai, kurių išvaizda vargiai leidžia juos taip vadinti? Pasiėmę savo iPhonus, iPadus rašytų ant sienų facebook’e, twitter’yje? Žiūrėtų tiesiogines transliacijas internetu? Subyrėję mes kažkokie, iširę.

Vakar per lryto TV žiūrėjau dokumentinį filmą „Penktas Dievo įsakymas. Sušaudytas himnas“.  Kam reikia kurti siaubo filmus, jeigu didžiausias siaubas yra realybė? O norint pamatyti didžiausią baimę, tereikia tik kelių kadrų iš kito filmo – „Laužai prie parlamento“, kurį rodė per LTV. Kai dabar pagalvoji apie tuos savanorius, širdis suvirpa. Juk niekas nežinojo, kaip viskas baigsis, niekas negalėjo būt garantuotas, kad gyvas iš ten išeis. Kokia drąsa, koks atsidavimas. Aš neįsivaizduoju, kaip tie žmonės turėtų reaguoti į Paleckio pasisakymus, kad tada savi ėjo prieš savus.  Suprantu, visokių yra, visokių gal ir reikia, bet kam tiems visokiems leist garsiai kalbėt tokius žodžius. Yra atitinkamos gydymo įstaigos – ten jiems ir vieta.  O dar kiek tokių „lietuvių“, kurie jam ploja, pritaria. Va kur tautos tragedija.

Aš žinau, kad ne žodžiais, o darbais reikia tėvynę mylėt. Todėl ir esu čia, Lietuvoj, todėl ir uždegu žvakelę visiems visiems, kurie žuvo dėl laisvės, atminti.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=jT0f4xv8WD8[/youtube]

  1. 2011.01.17 12:08

    sako, Lietuvoj esu. O KAIP VASARĄ BUS:DD

  2. Profilio nuotrauka (Agnė)
    2011.01.17 14:36

    o vasarą niekas nežino dar kaip bus :D

  3. 2011.01.17 14:42

    jei varysim į positivus, tai nebus Lietuvėlėj:D

Komentavimo galimybė šiame įraše yra išjungta.
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos