Ir aš ten buvau…

2011.02.27 | Žymos:

Ką tik grįžau atlikusi savo pilietinę pareigą.  Atsižvelgiant į faktą, jog tai buvo pirmieji  rinkimai, kuriuose aš buvau įgali dalyvauti kaip visateisė pilietė, niekaip nebūčiau leidusi sau neišnaudotioti šios galimybės.  Dabar visuose soc tinkluose skrajoja raginimai eiti balsuoti, o jei ką, tai bent jau sugadinti biuletenį. Niekaip nesuprantu, kiek žmogus turi būti neapsisprendęs, jeigu iš šimtų kandidatų, kurie kandidatuoja kiekvienoje savivaldybeje, nesugeba  išsirinkti bent jau vieno, kurio skaičiuką galėtų įrašyti šiandieną tame aukso vertės lape.  Mes norime savo atsakomybę ir ateitį deleguoti kažkam, bet net patys nežinom kam. Normalu? Kažin.

Per šiuos rinkimus mama ir tėtis buvo dviejų rinkiminių apygardų komisijų pirmininkai. Jau kokį mėnesį nebuvo įmanoma su jais normaliai susikalbėti,  o šį savaitgalį iš viso stengiausi nelysti jiems į akis, nes vienintelis dalykas, apie kurį jie galvojo buvo rinkimai.  Į šitą reikalą jie įdėjo tiek daug darbo, pastangų, nemiegotų naktų, kad jau vien dėl to man buvo aišku, kad eisiu balsuot. Nes visos Lietuvos mastu tiek žmonių dirbo ir stengėsi, juk niekas pyst pyst nepasidarė, patys rinkėjo pažymėjimai neišsidalino, urnos nepasistatė. Lietuviai jau tokie žmonės, kurie mėgsta viską, kas nemokama. Į nemokamus renginius eina masiškai, tad niekaip nesuprantu, kodėl jie neina į rinkimus, kurie yra ne kas kitas, kaip tik masinis renginys. Šitas skiriasi tik tuo, kad čia dar ir pats gali nemenką vaidmenį suvaidinti.

Aš labai džiaugiuosi, kad tėvai mane išmokė, jog reikia balsuoti, reikia išreikšti savo valią. Todėl dabar neabejoju, kad jei kada ir pati turėsiu mažučių pabiručių, jiems skiepysiu tą patį. Nes pilietinę visuomenę, be kurios (kaip ir matome) žemėj Lietuvos jokia valstybė negali normaliai funkcionuoti,  kuriame mes patys, o ne tie, kurie ateina į valdžią mums sugadinus biuletenius.

 

Komentavimo galimybė šiame įraše yra išjungta.
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos