E.L. Voinich „Gylys“

2010.12.22 | Žymos: ,

Jau esu minėjus, kad geras knygas reikia skaityti bent du kartus – tam, kad geriau suvoktum, suprastum, įsigilintum į detales. Bet būna tokių atvejų, kai randi knygą, kurią norisi skaityti ir skaityti, kuri kažką pakeičia. Taip man yra su „Gyliu“ – knyga, kurią perskaičiau ketvirtą kartą.

Pirmas prisilietimas prie šios istorijos buvo berods šeštoje klasėje, kai viena teta, žinodama mano polinkį į skaitymą, rekomendavo kada nors į rankas pasiimti tą neišvaizdžią juodai baltą knygą. Nelaukiau – skaičiau iškart. Ką tada supratau dabar nepamenu, bet žinau, jog įspūdis buvo milžiniškas, nes kitaip, praėjus keletui metų, kažin ar būčiau ja vėl susidomėjus. Jau kiek daugiau suprasdama, kas norėta šiuo kūriniu pasakyti, pajutau, kad tai yra MANO knyga. Šis požiūris nepasikeitė nei vasarą po vienuoliktos klasės, nei dabar, prieš penkias minutes užvertus paskutinį naujo knygos puslapy. Nes jeigu knygą moki vos ne mintinai, bet dar sugebi susigraudinti beskaitant, tai jau šį tą reiškia.

„Gylys“ yra apie daug ką: įvairių rūšių meilę, Italijos revoliuciją XIX a. (tikriausiai dėl to ši knyga buvo viena populiariausių Sovietų Sąjungoje), religiją. Bet svarbiausia, kad ji apie žmones – su trūkumais, skaudžia patirtimi, dužusiomis svajonėm ir vis neblėstančiu tikėjimu rytojumi. Pagrindinė (ir įdomiausia) siužeto linija – santykiai tarp jaunuolio Artūro Burtono (vėliau tampančio „Gyliu“) ir kardinolo Montanelio. Knygos pabaigoje esantys jų dialogai tokie stiprūs, kad nežinau, kokiu žmogumi reikia būti, jog jie visai nepaveiktų.

I knygos dalyje svarbiausias akcentas yra dužusios iliuzijos. Skaitydama susimąsčiau, ką reikėtų daryti, jeigu visi mano, devyniolikmetės (kaip ir knygos herojus), idealai ir  įsitikinimai sudužtų per vieną dieną? Ar būtų stiprybės pradėti gyvenimą iš naujo? Atsakymus rasti sudėtinga. II dalis parodo, kad nors ir praeitis turi būti skirta numirėliams, tačiau nėra taip lengva nuo jos pabėgti, o tuo labiau išmokti atleisti žmonėms iš būtojo laiko. Paskutinėje, emociškiausioje, daly parodoma, kaip svarbu yra mokėt pasirinkti teisingai, mokėti suprasti, kas iš tikrųjų yra brangiausia gyvenime ir kad galima iškentėti visas fizines kančias, bet tik ne sielos skausmus.

Kiek žinau, kažkada pagal „Gylį“ Lietuvoje buvo pastatytas spektaklis – kaip norėtųsi jį pamatyt… O taip pat bent vienądviejų rusiškų knygos ekranizacijų (labiau 1955 m Faintsimmer’io versiją iš kurios ir yra šis nuostabus kūrinys)[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=QDW4VJGKLAQ[/youtube]

Komentavimo galimybė šiame įraše yra išjungta.
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos