Kategorijos ‘o aš manau’ archyvas
Ką tik grįžau atlikusi savo pilietinę pareigą. Atsižvelgiant į faktą, jog tai buvo pirmieji rinkimai, kuriuose aš buvau įgali dalyvauti kaip visateisė pilietė, niekaip nebūčiau leidusi sau neišnaudotioti šios galimybės. Dabar visuose soc tinkluose skrajoja raginimai eiti balsuoti, o jei ką, tai bent jau sugadinti biuletenį. Niekaip nesuprantu, kiek žmogus turi būti neapsisprendęs, jeigu iš […]
Kai yra vietos į kurias gera sugrįžti ir kurios saugo daug gražių prisiminimų, kai yra vietos iš kurių, atrodo, niekada nebuvai išėjęs, kai yra vietos, kur viskas taip gerai pažįstama, kai yra tokios vietos, labai nesunku pradėti džiaugtis. Džiaugtis dėl to, kad, reiškia, žmogau, esi turėjęs kažką įsimintino savo gyvenime, kažką tokio, kas visada sušildo […]
Tik naiviausi iš mūsų gali tikėti, kad tai ką matome/girdime/perskaitome yra absoliuti tiesa ir ja reikia visiškai tikėti. Juk ne paslaptis, kad su mumis žaidžiama dėl reitingų, kurie reiškia pinigus, o pinigai, reikia pripažinti, reiškia galią. Kažin ar koks nors pasaulio politikas savo galia prilygs Rupert’ui Murdoch’ui – vienam įtakingiausių žiniasklaidos magnatų ne tik JAV, […]
Apie sausio 13-ą žinau nemažai. Nemažai – tai tiek, kiek girdėjau iš liudininkų pasakojimų, kiek perskaičiau dešimtyse istorinių knygų, besiruošiant olimpiadai. Bet aš nieko nežinau, palyginus su tais, kurie buvo ten – prie bokšto, Parlamento, radijo ir televizijos ir kitų valstybei nepaprastai svarbių objektų. Aš nieko nežinau, lyginant su šeimomis tų, kurie laidojo žuvusius, gydė […]
Nes atsikeli toje pačioj lovoj, tame pačiame kamabary. Įsijungi tą patį kompiuterį, eini į tuos pačius puslapius, bendrauji su tais pačiais žmonėmis. Graži ta iliuzija, kad naujais metais viskas gali pasikeist. Taip pačiai viskas keičiasi kiekvieno mėnesio pirmą dieną, kiekvieną pirmadienį, kai pasižadi sau kažką, bet, aišku, neįvykdai. Suprantama, šitas fikcijos sugriovimas laimės ir džiaugsmo […]
