Kategorijos ‘niekučiai’ archyvas
Kada paskutinį kartą normaliai žiūrėjau TV, atsiminti gana sudėtinga. Bet šiandien teks. Net suspaudysiu sms, jei ne iš savo telefono, tai bent iš mamos ar tėčio. Vien dėl to, kad Alytus, daugelio akimis žiūrint, yra kaimas kryžkelėj, o vis tiek praėjo į projekto finalą. Pats projektas man nelabai prie širdies, nes čia daugiau kalbų, negu […]
Nerašau, nes miegu dienom ir šiek tiek naktimis. Nes laukiu atostogų ir tada vėl miegosiu. Man netrūksta miego, aš tik šiaip. Laisvalaikį leidžiu. Nusidažėm sienas, užuolaidos pakeltos taip meniškai ant karnizų, todėl dabar labai gerai stebėti žvaigždes, kai jų būna. Arba skaičiuoti šviesius langus priešais esančiuose barakuose. Ir tada klausyt muzikos. Gražios. Ramios. Tokios, kad […]
Iš tikrųjų, tai man labai nepatinka ši diena. Nes iš tų apgavysčių juoko būna mažai ir tai, dažniausiai, tik tam kuris apgavo. Ką jau bekalbėti apie tokius pokštus, kurie silpnesnių širdžių žmonėms gali ją ir sustabdyti. Todėl aš šiandien niekam nemeluosiu. Bet pasijuokti juk galima. Šiandien per anglų paskaitą žiūrėjom labai linksmai nuteikiantį video su […]
Vaikai (ir ne tik), eikit skaityt knygų! Tų paprastų, popierinių. Skaitykit naktimis, pasišviesdami prožektoriais. Pasislėpę po antklode, kad mama (žmona/vyras/vaikai) nepamatytų. Skaitykit ir fantazuokit. Liūdėkit ir džiaukitės. Užvertę paskutinį knygos puslapį jauskitės kaip išsiskyrę su artimu draugu. Skaitykit tas pačias knygas po kelis kartus. Išmokit ištraukas mintinai. Knygos yra gėris, kuriuo galite taip lengvai naudotis, […]
Vienas iš tų vakarų, kai miegas nelabai nori pasibelsti į duris. Į duris beldžiasi tik pikti apsauginiai, kurie kaimynams net filmų kiek garsiau pažiūrėti neleidžia. Gal ir gerai, tvarka turi būt. Bet ir tvarkai reikia mokėti išsitekti proto ribose. Nors, iš esmės, nepasakyčiau, kad tai man labai svarbu. Svarbu yra tai, kad dienos ilgėja ir […]
